Liite 4: Clearing A Space Instruction

Modified*, ** by Zack Boukydis, Ph.D.

  1. Turn your attention to the CENTER OF YOUR BODY (where you tend to feel things/experiences).
  2. Ask yourself, "HOW AM I RIGHT NOW?" (Do not answer right away; just notice how you are, there {in the center of your body} for 15-30 seconds). There may be a word, words or an image which arise as you are paying attention.
  3. Now ask "IS THERE ANYTHING IN THE WAY OF FEELING OK, RIGHT NOW?" Don't answer quickly, --- let what comes in your body do the answering. Don’t answer quickly from your head. Wait for a FELT SENSE (in your body) of a concern (or concerns) to form.
  4. If there is a concern, (or concerns) Find A WORD, PHRASE, OR IMAGE that resonates with the quality of how the concern feels in your body.
  5. Imagine putting each concern ‘OUT OF YOUR BODY’ , i.e. up on a shelf in front of you. [the concern doesn’t disappear, but it is not ‘in the center of your body’]
  6. REPEAT steps 3-5 again until each concern has been placed outside your body.
  7. Now ask, “Except for these concerns, CAN I NOW FEEL OK? (FINE, WELL)
  8. If you are able to feel ok (or fine, well), NOTICE HOW THE ‘OK’ FEELS. Just stay with the feel of ‘ok’ there in your body. There may be a word, phrase, or image for this ‘ok-ness’. Repeat (or resonate) the word, or phrase and see how it relates to your body felt sense of ‘OK’

*Focusing. Eugene Gendlin (2007) New York: Bantam Books

** Focusing-Oriented Psychotherapy Eugene Gendlin (1996) New York: Guilford Press

Notes

  • You can read this text on clearing A Space online or print out a version to keep with you offline.

PDF Download

Access the PDF file for Clearing A Space Instructions here.

Liite 6: Vanhempien kanssa havainnointi

Miten harjoituksesta kerrotaan vanhemmille?

Etukäteen voi kertoa, että osastolla on meneillään koulutus, jossa harjoitellaan uusia tapoja työskennellä vanhempien ja perheiden kanssa. Uusien tapojen tavoitteena on vahvistaa vanhempien roolia ja ”ääntä” oman lapsensa asioissa ja lapsensa parhaana tuntijana. Tähän liittyen vauvanne osastolla olo-aikana pyrimme järjestämään yhteisen hetken tai hetkiä vanhempien tai vanhemman kanssa, jossa tutustumme yhdessä kaikessa rauhassa vauvaanne.

Katseluhetken alussa:

  1. Olemme varanneet nyt rauhallisen hetken siihen, että voimme yhdessä tutustua vauvaanne ja katsella yhdessä, mitä hän tekee ja esim. mistä hän pitää tai ei pidä. Havaintojamme voidaan myös hyödyntää vauvanne hoivan suunnittelussa osastolla.
  2. Olisiko mahdollista, että katselisimme vauvaasi/nne pienen hetken yhdessä niin, että välillä sinä/te ja välillä minä/me kommentoisimme ääneen sitä mitä hän tekee (miten hän käyttäytyy, kuinka hän vastaa käsittelyyn/hoitoon, syöttämiseen, vaipan vaihtoon, jne.)
  3. Lopussa voimme koota huomioitamme koosteeksi paperille. (Katso kuinka minä kehityn –lomake)

Houm!

Lomaketta voi käyttää reflektion ja yhteenvedon tekemisen apuna  yhdessä mentorin kanssa.

PDF ladata

Siirry lomakkeen pdf -tiedostoon. 

Liite 8: Toistetut havainnointihetket vanhempien kanssa

Käytät tätä lomaketta yhteenvetoon vauvan käyttäytymisen toistetuista havainnoinneista liittyen seuraaviin seikkoihin:

  1. Muutokset vauvan käytöksessä ja kehityksessä.
  2. Muutokset, joita havaitse vanhempien kommenteissa vauvastaan tai tuntemuksissaan vauvaa kohtaan tai heidän vanhemmuuden roolissaan.
  3. Vanhemman ja vauvan välisen vuorovaikutussuhteen edistyminen (puhe, katsekontakti, kosketus, läheisyys jne.)
  4. Vanhemman ehdotukset liittyen vauvan hoivaan.
  5. Kuinka yhdessä katselu vaikuttaa vanhemman osallistumiseen vauvan hoitoon ja heidän väliseen suhteeseen.

Huom!

Tätä lomaketta voit käyttää yhdessä Katso kuinka kehityn -lomakkeen kanssa, kun havainnoit samaa vauvaa toistuvasti.

Lataa PDF

Siirry lomakkeen pdf -tiedostoon. 

Appendix 4: Clearing A Space Instruction

Modified*, ** by Zack Boukydis, Ph.D.

  1. Turn your attention to the CENTER OF YOUR BODY (where you tend to feel things/experiences).
  2. Ask yourself, "HOW AM I RIGHT NOW?" (Do not answer right away; just notice how you are, there {in the center of your body} for 15-30 seconds). There may be a word, words or an image which arise as you are paying attention.
  3. Now ask "IS THERE ANYTHING IN THE WAY OF FEELING OK, RIGHT NOW?" Don't answer quickly, --- let what comes in your body do the answering. Don’t answer quickly from your head. Wait for a FELT SENSE (in your body) of a concern (or concerns) to form.
  4. If there is a concern, (or concerns) Find A WORD, PHRASE, OR IMAGE that resonates with the quality of how the concern feels in your body.
  5. Imagine putting each concern ‘OUT OF YOUR BODY’ , i.e. up on a shelf in front of you. [the concern doesn’t disappear, but it is not ‘in the center of your body’]
  6. REPEAT steps 3-5 again until each concern has been placed outside your body.
  7. Now ask, “Except for these concerns, CAN I NOW FEEL OK? (FINE, WELL)
  8. If you are able to feel ok (or fine, well), NOTICE HOW THE ‘OK’ FEELS. Just stay with the feel of ‘ok’ there in your body. There may be a word, phrase, or image for this ‘ok-ness’. Repeat (or resonate) the word, or phrase and see how it relates to your body felt sense of ‘OK’

*Focusing. Eugene Gendlin (2007) New York: Bantam Books

** Focusing-Oriented Psychotherapy Eugene Gendlin (1996) New York: Guilford Press

Notes

  • You can read this text on clearing A Space online or print out a version to keep with you offline.

PDF Download

Access the PDF file for Clearing A Space Instructions here.

Appendix 7: CLIP-I(initial) The Close Collaboration with Parents Program.

Modification from original Clinical Interview for Parents of High-Risk Infants by Meyer et al. (1993)

1. Infant’s Current Condition

“I wonder if you would tell me how your baby is doing now.”

2. Pregnancy Course

“I’d like to have you discuss a bit about your pregnancy. Let’s start with your initial reaction—What was that like? Overall, how was it for you physically? Emotionally? When did the pregnancy begin to seem real to you?”

3. Labor and Delivery

“Tell me about your labor and delivery. What were your thoughts? Feelings? Were you aware of having concerns about yourself during that time? About your baby? How did it compare with what you expected? Was your spouse (partner) with you in the labor? How that was for him?”

4. Baby’s Transition from Labor Room to the Unit

“Tell me about your baby’s transition from labor room to the neonatal intensive care unit. How did it go? What were your thoughts? Feelings? What about now, how do you feel about the transition? Was your spouse (partner) with your baby during transition? How that was for him; for you?”

5. Relationship with Baby and Feelings as a Parent:

“When did you see your baby for the first time? How did you react when you saw her/him? What is your baby like now? Do you feel your baby knows you? How do you feel about your baby? Have you had any feelings as if you are not sure your baby really belongs to you? How much you would like to take responsibility for the care of your baby during the hospitalization? Do you feel that you are now participating in and taking responsibility for your baby’s care in the way that you want? Do you feel that you would need more support or direction during the everyday care of your baby? How it is for you to go at home and leave your baby in the hospital? How does it feel to be at home now? ”

6. Relationship with Family and Social Support

“Who is in your family? What has this experience been for your spouse (partner). How has your relationship been affected? If the family has other children, you may ask. You have other children, could you tell me more about them? How have your other children reacted? What about the rest of the family; how have they reacted? Who (other family members, relatives, friends) is available to you for help and support at this time? Who could be providing most help for you right now? (The purpose of this question is more to check from whom this person can accept help.) Who provides emotional support for you? Who could provide emotional support if you felt you needed more support?

7. Reactions to the NICU Environment and Staff

“Describe your first reaction to the intensive care nursery. How have you experienced being  in the unit as a parent? From your point of view, what have been the positive aspects of the nursery? What have been the most negative aspects of the nursery? Is there something you would like to change in the care of your baby now? As a parent, do you have wishes for the staff concerning the care of your baby? What would you like the staff to change, or improve, related to the care of your baby?

 

Notes

You can read the CLIP-I(initial) text here online, or download a PDF file to print out and access offline during discussion with parents.

PDF Download

Access the PDF file for the CLIP-I(initial) here.

9 priedas: Neišnešiotų naujagimių išleidimo iš ligoninės į namus planavimas/pasiruošimas

Du individualių aprašų, susijusių su naujagimio priežiūra perkeliant jį į kitą ligoninę, rašytų kartu su tėvais, pavyzdžiai.

1 pavyzdys. Maiju, 2012 m. vasario 14 d.

Mano vardas Maiju. Aš esu maža mergaitė. Šiuo metu man šiek tiek daugiau nei du mėnesiai. Gimiau 27 +0 nėštumo savaitę, o mano svoris gimimo metu buvo 490 g. Dabar sveriu kiek mažiau nei pusantro kilogramo. Pirmosios kelios mano gyvenimo savaitės buvo nelengvos, nes gana ilgą laiką buvau prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Šiuo metu man pavyksta kvėpuoti naudojant didelės tėkmės nosines kaniules. Kartais man vis dar būna nelengva kvėpuoti. Man reikia daug pastangų ir energijos kvėpuoti, ir vis dar reikia papildomo deguonies. Kai manimi pasirūpinama, galiu puikiai išsiversti su deguonies kauke arba kaniulėmis arba trumpai – be papildomos pagalbos. Man patinka, kai tėvai mane glosto, ir šis kontaktas man yra tikrai ypatingas. Dabar man net nereikia ypač dažnai siurbti iš nosiaryklės.

Pieno didžiąją dalį vis dar gaunu per maitinimo zondą, bet jau kelis kartus bandžiau valgyti pati. Mano pilvelyje greitai kaupiasi oras (dujos), todėl prieš valgį svarbu iš mano pilvelio per zondą ištraukti orą. Kadangi mano pilvukas dažnai būna papūstas, mėgstu miegoti ant pilvo. Tačiau prašau manęs per stipriai suvystyti, man patinka galėti judinti rankas. Esu užsispyrusi ir stipri kovotoja. Galbūt esu maža, bet esu kovinga!

Štai tokie priežiūros būdai man patinka:

  • Man patinka oda-oda kontaktas, ir aš turiu galimybę ja mėgautis su savo tėvais beveik kiekvieną dieną!
  • Be to, muzika mane nuramina!
  • Man patinka, kai jūs su manimi kalbatės, kai manimi rūpinatės.
  • Kai esu tvirtai laikoma rankose, tai mane nuramina, kai mane kas nors erzina arba kai reikia atlikti man nemalonią procedūrą.
  • Mėgstu griebti beveik viską, ką galiu pasiekti rankomis. Laidai man patinka.
  • Taip pat mėgstu turėti laisvas rankas ir dažnai laikau jas prie veido.
  • Mano čiulptukas man labai svarbus! Taip pat malonu paragauti kelis lašus pieno.

2 pavyzdys. Niko, 2012 m. sausio 3 diena.

Aš esu Niko. Esu mažas ir žavus berniukas. Gimiau 2012 m. sausio 3 d., 26 + 6 nėštumo savaitę. Dabar man jau daugiau nei mėnuo, o mano svoris yra apie 1,5 kg. Pirmąsias tris savaites praleidau prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, bet dabar man užtenka CPAP arba didelės tėkmės kaniulių be papildomo deguonies. Tvarkymosi metu galiu puikiai išsiversti su deguonies kauke arba kurį laiką be jokios pagalbos kvėpavimui. Man patinka, kai esu liečiamas. Atsiurbimai man visai nepatinka, ir nereikia manęs siurbti kiekvieną kartą, kai mane tvarkote. Pieną vis dar gaunu per maitinimo zondą, bet jau buvau prie mamos krūties ir šiek tiek paragavau jos šilto pieno. Kartais man duoda kelis lašus pieno į burną. Man labai patinka mano čiulptukas. Aš dažnai žagsiu.

Kai manimi rūpiniesi, yra dalykų, kurie man visai nepatinka, pavyzdžiui, nurengimas, prausimas ar sauskelnių keitimas. Nemėgstu, kai man būna šalta, todėl prašau greitai mane aprengti. Man nepatinka ryški šviesa. Esu pastabus, kai esu budrus, ir esu aktyvaus būdo. Turiu savo nuomonę, bet taip pat galiu lengvai nusiraminti. Kai ateina laikas miegoti, miegu ramiai ir taikiai.

Tokie priežiūros metodai man patinka:

  • Oda-oda kontaktas; mano tėvai atvažiuoja kasdien ir man suteikia oda-oda kontaktą.
  • Patinka, kai mane laikote, priglaudę prie savęs tvirtomis rankomis. Kartais kas nors, laikydamas ranką ant mano galvos, nuramina ir paguodžia mane, kai atliekamos kokios nors mane erzinančios procedūros.
  • Man labai patinka, kai šukuojate mano plaukus.
  • Dažnai priartinu rankas prie veido ir laikau jas ten.
  • Man patinka klausytis, kai su manimi kalbate, pavyzdžiui, kai keičiate man sauskelnes.
  • Man labai patinka griebti visus laidus. Man taip pat patinka griebti tėčio ir mamos pirštus. Man taip pat patinka, kai šalia manęs yra raminantis žaisliukas.
  • Man labai patinka mano čiulptukas. Taip pat malonu su maistu paragauti kelis lašus pieno.

10 priedėlis: Į šeimą orientuoto požiūrio gairės pediatrui

Turku universitetinėje ligoninėje (Suomija) galiojanti tvarka

Prieš gimdymą

  • Pediatro konsultacija iki gimdymo
  • Atsižvelkite į šeimos klausimus
  • Prisiminkite pokalbio sudedamąsias dalis pagal Artimo bendradarbiavimo su tėvais programą
  • Pasakykite tėvams, kad jų buvimas ir dalyvavimas naujagimio priežiūroje yra labai svarbūs, norint užtikrinti puikią naujagimio priežiūrą intensyvios terapijos skyriuje
  • Pasakykite tėvams, kad jie turi galimybę dalyvauti prižiūrint naujagimį ir priimant su juo susijusius sprendimus
  • Papasakokite apie aptarimų su gydytojais svarbą ir informuokite, kad tėvai yra laukiami bet kuriuo metu, kai tik gali atvykti
  • Papasakokite apie motinos pieno svarbą vaikui
  • Tėvų apsilankymas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje prieš gimdymą

Po gimdymo

  • Kartu su pervežamu naujagimiu iš gimdymo palatos į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių ateina ir tėvas.
  • Pediatras turi aplankyti motiną kuo greičiau po naujagimio būklės stabilizavimo.
  • Ne vėliau kaip per dvi valandas po gimdymo.

Dieninis aptarimas

  • Tėvai pirmieji kalba apie savo naujagimį
  • Išklausykite tėvų pastebėjimus ir rūpesčius dėl jų naujagimio
  • Problemų sprendimas turėtų vykti individualiai, atsižvelgiant į naujagimio rodomus ženklus.
  • Skatinkite tėvus kuo anksčiau pradėti taikyti oda-oda kontakto metodą, išklausykite tėvų pageidavimus dėl šio metodo
  • Susitarkite su šeimomis dėl jų įsitraukimo į naujagimio priežiūrą, kai šeima išreiškia norą dalyvauti, pvz., tėvų noras reguliuoti naujagimio gaunamą deguonies kiekį, suvokti įspėjamųjų signalų reikšmes, išsiurbiant sekretą iš kvėpavimo takų. Tai turėtų būti vykdoma pagal gydytojo, slaugytojos ir tėvų bendrą raštišką susitarimą.
  • Tėvams leidžiama dalyvauti gydymo procedūrų metu
  • Tėvai gali nuraminti kūdikį ir (arba) sumažinti jų patiriamą skausmą, pvz., laikant jį jam patogioje pozoje savo rankose.

Kassavaitiniai pokalbiai

  • Remiantis šeimos užduotais klausimais
  • Prisiminkite pokalbio sudedamąsias dalis pagal Artimo bendradarbiavimo su tėvais programą

Prieš išleidžiant iš ligoninės į namus

  • Jei naujagimis buvo gydomas ligoninėje ilgą laiką, likus maždaug 5-7 dienoms iki planuojamos išleidimo į namus dienos, pateikite tėvams naujagimio medicininį išrašą ir paprašykite jį perskaityti.
  • Paskutinę naujagimio gydymo ligoninėje savaitę kartu su tėvais peržiūrėkite medicininį išrašą.

Išleidimas iš ligoninės į namus, atsižvelgiant į tėvams kylančius klausimus

Tėvai apsvarsto, ko jiems reikėtų naujagimio išleidimui iš ligoninės į namus; ir kokia tvarka jie norėtų peržiūrėti šiuos punktus:

  • Įgūdžiai, kurių tėvai turi išmokti (vaistų vartojimas namuose, mityba)
  • Vėlesni apsilankymai vaiko raidos stebėjimo kabinete
  • Slaugytojos iš raidos stebėjimo kabineto apsilankymas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje prieš tėvams pasiimant naujagimį namo. Tėvai gali norėti paskambinti slaugytojui patys arba paprašyti, kad slaugytojas jiems paskambintų.
  • Nakvojimas su naujagimiu naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje bent vieną ar dvi naktis prieš tėvams pasiimant naujagimį namo.
  • Naujagimio aplankymas namuose prieš galutinį išleidimą iš ligoninės į namus (dienos vizitas arba vizitas su nakvyne, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus)
  • Konsultacijos, esant poreikiui, situacijos aptarimas su keliais specialistais

11 priedas: Reflektyvioji grupinė supervizija ir jos gairės

Refleksyvioji supervizija yra santykiais grindžiamas supervizijos metodas (Heffron ir Murch, 2011). Reflektyvioji supervizija ypač naudinga naujagimių psichikos sveikatos, ankstyvosios vaikystės ir paramos šeimai srityse. Šiose srityse susiformavę santykiai su tėvais ir bendradarbiais yra labai svarbūs, teikiant paramą ar terapinę intervenciją. Santykiams su tėvais užmegzti būtini tam tikri esminiai elementai kaip išklausymas ir priėmimas, kurie leidžia įgyti pasitikėjimą ir suteikia būtiną pagrindą terapiniams pokyčiams. Kadangi kiekvienas besimokantysis yra išklausomas ir gerbiamas už tai, ką jis turi pasakyti, jis savo ruožtu stipriau ugdo gebėjimą išklausyti tėvus ir kitus kolegas. Taip pat šiame mokymo modelyje buvimas išklausytam ir priimtam supervizoriaus kuria tokį modelį ir patirtį, kurią praktikantai gali panaudoti dirbdami su šeimomis.

Esminiai reflektyvios grupinės supervizijos elementai:

Reflektyviosios supervizijos grupė turėtų būti organizuojama taip, kad galėtų dažnai susitikti. Priklausomai nuo padalinio dydžio, grupės gali būti atviros arba uždaros. Atvira grupė reiškia, kad kiekvieną kartą susirinkus grupei skiriasi dalyvių sudėtis. Pavyzdžiui, dalyvių sudėtis gali priklausyti nuo padalinių darbo grafiko. Tokiu atveju labai svarbu sekti, kaip dažnai kiekvienas darbuotojas gali dalyvauti supervizijos grupės susitikimuose. Kita grupinės supervizijos forma yra uždara grupė, kuri reiškia, kad grupės dalyviai visada yra tie patys. Uždara grupė užtikrina asmenų supervizijos reguliarumą. Be to, yra didesnė tikimybė, kad uždaros grupės bus suvokiamos kaip saugesnė aplinka dalinimuisi patirtimis nei atviros grupės. Tačiau atviros grupės gali turėti ir kitų privalumų, pavyzdžiui, naujų idėjų sklaida platesniam asmenų ratui.

Supervizoriai sukuria saugią atmosferą supervizijos sesijų metu, prisiimdami prižiūrėtojo vaidmenį ir kurdami pagarbią atmosferą. Kiekvienas klausimas, iškeltas supervizijos metu, sprendžiamas gerbiant to asmens požiūrį ir gerbiant jo darbą intensyviosios terapijos skyriuje. Saugi atmosfera savo ruožtu padeda žmonėms nuoširdžiai išsakyti savo mintis, jausmus, rūpesčius ir problemas. Sprendimų ar naujų perspektyvų visada ieškoma bendradarbiaujant, ugdant gebėjimą mąstyti kartu, o ne greitai atmesti naujas idėjas. Šiame mokymo modelyje supervizija nėra grindžiama bandymu vadovauti darbui per atstumą nurodant supervizuojamajam veiksmų planą. Supervizija suteikia galimybę mąstyti bendradarbiaujant su supervizoriumi ir kitais kolegomis. Tokiu būdu visi yra partneriai, prisidedantys savo patirtimi, žiniomis ir intuicija prie vykstančio proceso. Jei bus nuosekliai laikomasi refleksyviosios supervizijos ir jai būdingos saugumo atmosferos, gali atsirasti naujų metodų, strategijų ir praktikų, kurias galima pritaikyti kasdieniame darbe intensyviosios terapijos skyriuje.

Reflektyviosios supervizijos vadovų pareiga – padėti supervizuojamiems asmenims lavinti gebėjimus vertinti, kaip jų darbą veikia jų pačių, tėvų, kūdikių ir kitų kolegų požiūriai. Vienas iš reflektyvaus darbo tikslų – tapti sąmoningesniems dėl savo vidinių reakcijų ir dar nesuvoktų patirčių. Kitas tikslas – suvokti, kad kiti žmonės turi savo požiūrį ir gali turėti savų vidinių reakcijų, kurios ne visada iš karto akivaizdžios ar greitai suprantamos. Vienas iš svarbių supervizoriaus metodų, padedančių mokiniams patirti, koks jausmas apima, kai kas nors bando suprasti, ,ką ,,iš tikrųjų” turite omenyje, yra pakartoti tai, kas ką tik buvo pasakyta, tik savais žodžiais ir taip, kad tai atspindėtų tai, jog supervizorius supranta, ką tas žmogus norėjo pasakyti.

Vykdant artimo bendradarbiavimo su tėvais mokymus, supervizijos metu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama mintims, jausmams ir klausimams, kylantiems iš realių situacijų. Iš patirties žinome, kad geriausias būdas šiuos atvejus nagrinėti – neapsiriboti tik bendro pobūdžio diskusijomis ir paprašyti, kad besimokantysis supervizijų užsiėmimams iš anksto pasiruoštų konkrečias įvykusias situacijas. Pavyzdžiui, praktikantai gali papasakoti apie savo individualią patirtį su konkrečiu naujagimiu ir jo šeima. Vadovas gali padėti praktikantui papasakoti visą istoriją apie konkrečią buvusią situaciją su šeima. Besimokantysis skatinamas kalbėti apie tai, kas ir kaip įvyko. Tai galima vadinti istorijos pasakojimo metodu, padedančiu praktikantams tyrinėti savo požiūrį patyriminiu lygmeniu. Be to, vadovas gali padėti besimokantiems stebėti save toje situacijoje trimis skirtingais aspektais: kaip jis pats tose situacijoje jautėsi, kaip jautėsi naujagimis ir jo tėvai. Mokymasis nagrinėti situacijas iš šių trijų požiūrių taškų gali būti naudingas kasdieniame darbe su tėvais ir naujagimiais.

Gairės vadovui:

  • Vadovas turėtų gerai žinoti mokymų protokolą, pageidautina, kad jis būtų dalyvavęs įvadinėse paskaitose apie šią programą, peržiūrėjęs mokymo įrašus ir perskaitęs mokymo vadovą.
  • Supervizija turėtų būti vykdoma pagal mokymo etapus ir suteikti refleksijos galimybę tuose etapuose dalyvaujantiems mokiniams.
  • Supervizijos metu tolygiai dėmesio skiriama atskirų asmenų ir grupių atradimams, susijusiems su patirties, įgytos per praktinius užsiėmimus ir per visą mokymą, įsisąmoninimu.
  • Vadovas turėtų dirbti bendradarbiavimo principu ir su pagarba žiūrėti į mokinių pareigas darbe ir darbinę patirtį.
  • Su viskuo, kas sakoma supervizijos metu, turėtų būti elgiamasi pagarbiai ir konfidencialiai.
  • Turėtų būti užtikrinamas tinkamas supervizijos grupių dydis, norint, kad visi galėtų dalyvauti diskusijose (rekomendacija – ne daugiau kaip 10 asmenų).
  • Vadovas prieš kiekvieną grupės susitikimą gali paprašyti mokinių pasiruošti papasakoti apie jų taikomą praktiką ar situacijas iš darbo su vienu ar keliais naujagimiais ir tėvais skyriuje.
  • Vadovas padeda mokiniams naudoti refleksiją ir istorijos pasakojimo techniką, rodydamas nuoširdų susidomėjimą ir užduodamas pagarbius klausimus (t. y.: ,,Ar galite papasakoti daugiau apie tą situaciją? Kaip ji prasidėjo? Kas nutiko vėliau? Kas toje situacijoje jums buvo sunkiausia?” ir t. t.).
  • Vadovas padeda supervizuojamiems asmenims pritaikyti ,,trigubos refleksijos techniką”. Tai reiškia, kad kiekvienas įvykis visada vertinamas iš trijų skirtingų perspektyvų: supervizijoje dalyvaujančio asmens, tėvų ir naujagimio.
  • Vadovas pripažįsta ir priima individualius skirtumus tarp besimokančiųjų, kilusius dėl  skirtingo naujos naujagimio priežiūros kultūros suvokimo tempo.

Neonatologists can impede or support parents’ participation in decisionmaking during medical rounds in neonatal intensive care units

Aim: We explored the dynamics of neonatologist–parent communication and decisionmaking during medical rounds in a level three neonatal intensive care unit.

Methods: This was a qualitative study, with an ethnographic approach, that was conducted at Turku University Hospital, Finland, from 2013 to 2014. We recruited eight mothers and seven couples, their 11 singletons and four sets of twins and two neonatologists and observed and video recorded 15 medical rounds. The infants were born at 23 + 5 to 40 + 1 weeks, and the parents were aged 24–47. The neonatologists and parents were interviewed separately after the rounds.

Results: Four patterns of interaction emerged. The collaborative pattern was most consistent, with the ideal of shared decision-making, as the parents’ preferences were genuinely and visibly integrated into the treatment decisions. In the neonatologist-led
interactional pattern, the decision-making process was only somewhat inclusive of the parents’ observations and preferences. The remaining two patterns, emergency and disconnected, were characterised by a paternalistic decision-making model where the parents’ observations and preferences had minimal to no influence on the communication or decision-making.

Conclusion: The neonatologists played a central role in facilitating parental participation and their interaction during medical rounds were characterised by the level of parent participation in decision-making.

Download the full paper (PDF)